1. Senovės amatų etapas (iki XIX a.)
Tai prasidėjo daugiau nei prieš 5000 metų. Žmonės natūralų vašką naudojo raštams, padengė juos moliu ir išlydė vašką, kad susidarytų pelėsiai. Tada jie supylė išlydytą metalą į formą.
2. Ankstyvoji industrializacijos stadija (XIX a. pabaiga – XX a. vidurys)
Technologija įžengė į pramonę 1800-ųjų pabaigoje, pirmą kartą panaudota dantų vainikėlių gamybai. 1907 m. buvo sukurti patobulinti vaško mišiniai ir formų medžiagos, todėl procesas tapo labiau standartizuotas.
3. Šiuolaikinės standartizacijos etapas (XX a. vidurys – XX a. pabaiga)
Siekiant geriau išspręsti vaško pašalinimo problemas, buvo sukurti nauji kriauklių gamybos procesai. Tradicinės medžiagos buvo pakeistos stabilesnėmis, pavyzdžiui, pažangiomis ugniai atspariomis medžiagomis. Tai leido investiciniam liejimui apdoroti daugiau metalų tipų ir patenkinti didesnio tikslumo poreikius, todėl jis buvo plačiai naudojamas aviacijos ir automobilių pramonėje.
4. „Intelligent Green Stage“ (XXI amžius)
3D spausdinimas dabar greitai sukuria vaško raštus, todėl gamybos laikas sutrumpėja nuo kelių mėnesių iki kelių dienų. CAD/CAE programinė įranga imituoja liejimo procesą, kad iš anksto išvengtų defektų. Tuo tarpu pramonė daugiausia dėmesio skiria tvarumui – vaškas yra perdirbamas, o formų atliekos pakartotinai naudojamos siekiant sumažinti taršą.
Šiandien investicinis liejimas yra pagrindinė technologija gaminant didelio tikslumo dalis daugelyje sričių – nuo orlaivių variklių iki medicinos prietaisų.
